Naujausiais rugsėjo mėnesio duomenis, per šių metų liepą ir rugpjūtį nuosavybės teisės į žemę kaimo teritorijose buvo atkurtos 180 piliečių. Šiuo metu nuosavybės teises yra likę atkurti 5,24 tūkst. piliečių, teikusių prašymus, o dar liepą buvo 5,42 tūkst. tokių asmenų.

Šiais metais Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose skyriuose užregistruoti 18 808 fizinių ir juridinių asmenų prašymai išduoti sutikimus įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Iš viso iki rugpjūčio 31 d. buvo išduoti 18 267 sutikimai, 151 kartą atsisakyta išduoti sutikimus: 26 asmenims atsisakyta išduoti sutikimus, nes jų bendrai su susijusiais asmenimis turimas žemės plotas viršijo 500 ha, o likusiems 125 – dėl kitų priežasčių, pvz., netiksliai užpildyti prašymai, pateikiamų duomenų trūkumas.

 2018 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (adresu Gedimino pr. 19, Vilnius) vyks geodezininkų ir matininkų kvalifikacijos egzaminai.

Šiuo metu piliečių nuosavybės teisių į žemę kaimo teritorijose atkūrimo procesas vykdomas 2154 aktyviems piliečiams, pateikusiems prašymus dėl nuosavybės grąžinimo. NŽT specialistų vykdomą atkūrimo procesą sudaro keli etapai – projektuojami ir ženklinami žemės sklypai, rengiamos kadastro duomenų bylos ir, remiantis surinktais duomenimis, priimami sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. 2018 m. jau priimta apie 840 tokių sprendimų.

Rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą civilinėje byloje dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Rinktinės g., nuomos sutarties nutraukimo. Taikos sutartis pasirašyta tarp Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujančios Lietuvos valstybei, Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ir uždarosios akcinės bendrovės, kuri nurodytame sklype jau pastatė viešbutį bei vykdo kitus statybos darbus. Už teisę naudoti ir valdyti žemės sklypo teritoriją, kurioje jau yra pastatyti statiniai, bendrovė įsipareigoja per vieną mėnesį nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos Lietuvos valstybei kaip vienkartinę kompensaciją sumokėti 1 mln. (vieną milijoną) Eur. Pagal šią sutartį Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi pretenzijų ir reikalavimų bendrovei dėl šio valstybinės žemės nuomojamo ploto. Kitą nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį bendrovė šiuo metu gali naudoti tik futbolo arenai statyti. Taikus susitarimas pasiektas taip pat ir su Žemės ūkio ministerijos pritarimu. 

Liepos 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas susitiko su Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu, Miesto plėtros departamento direktoriumi Mindaugu Pakalniu, kitais savivaldybės specialistais.

Susitikimo metu buvo aptarti abiem institucijoms rūpimi klausimai apie įsiterpusių valstybinės žemės plotų formavimą, siekiant užtikrinti racionalų valstybinės žemės plotų panaudojimą, juos parduodant ne aukciono tvarka besiribojančių žemės sklypų savininkams.

Liepos 24 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje NŽT vadovai ir skyrių vedėjai susitiko su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininke Egle Kuklieriene, l. e. viršininko pavaduotojo pareigas Renata Planutiene, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktore Lina Staškevičiene, l. e. Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas Donata Petrikienė.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ragina abiturientus rinktis žemėtvarkos studijas Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), nes ši profesija yra itin reikalinga ir viena seniausių pasaulyje, o įgiję šią profesiją specialistai šiuo metu yra labai paklausūs Lietuvos darbo rinkoje.

Įvairūs žemės tvarkymo ir administravimo darbai yra svarbūs ir reikšmingi ne tik vystant žemės ūkio veiklą, bet ir plėtojant bei prižiūrint daugybę kitų šalies ūkio, pramonės sričių. Pati žemėtvarka apima valstybės priemonių visumą, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas racionaliam ir atsakingam žemės naudojimui, garantuoti valstybės ir piliečių žemės nuosavybės ir naudojimo teisinę apsaugą.

Šiais metais Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose skyriuose jau užregistruota 14 218 fizinių ir juridinių asmenų prašymų išduoti sutikimus įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Iš viso iki birželio 30 d. buvo išduoti 13 566 sutikimai, 133 kartų atsisakyta išduoti sutikimus: 24 asmenims atsisakyta išduoti sutikimus dėl to, kad jų bendrai su susijusiais asmenimis turimas žemės plotas viršijo 500 ha, o likusiems 109 – dėl kitų priežasčių, tokių kaip netiksliai užpildyti prašymai ar pateikiamų duomenų trūkumas.

Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT) sustiprinus teritorinių skyrių atliekamų funkcijų ir priimamų sprendimų kontrolę bei daugiau dėmesio skyrus korupcijos apraiškų prevencijai, NŽT centriniame padalinyje gaunamų skundų skaičius mažėja. 2018 metų I pusmetį buvo gauti 1 386 asmenų skundai, susiję su teritorinių padalinių veiksmais ar neveikimu, 2017 metų I pusmetį – 1 399, o 2016 metų I pusmetį – 1 604. Taigi, palyginus trejų metų duomenis, matyti akivaizdi skundų skaičiaus mažėjimo tendencija.