English

  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Ar galima perduoti piliečiams bendrosios nuosavybės teise neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai mieste?

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas), reglamentuojančio nuosavybės teisių į nacionalizuotą ir kitaip neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką, 5 straipsnio 2 dalyje išvardyti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo būdai. Vienas iš jų – atitinkančio buvusį žemės plotą Vyriausybės nustatyto dydžio naujo žemės sklypo individualiai statybai tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), perdavimas neatlygintinai nuosavybėn (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Šių naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn sąlygos ir tvarka numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) V skirsnio 34–38 punktuose.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal Atkūrimo įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Vienas iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte įtvirtintų atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą žemę būdų – lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus, jeigu turėtoji žemė buvo ne šiuose miestuose) perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Nors Tvarkoje nenumatyta atskira šių žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tvarka, tačiau pagal Tvarkos 37 punkto nuostatas miestuose lygiaverčiai turėtiesiems nauji žemės sklypai individualiai statybai perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn atitinkantys buvusį žemės plotą nauji žemės sklypai individualiai statybai.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte tiesiogiai nenurodyta papildomų sąlygų norint perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose, todėl netiesiogiai susijusias Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas reikėtų vertinti sistemiškai. Pažymėtina, kad tokį teisės aiškinimo metodą, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatų tarpusavio ryšį, taikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-1099-02. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tiek Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tiek šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyti miestuose perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai turi būti Vyriausybės nustatyto dydžio (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“) ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn Tvarkos V skirsnio 34–38 punktuose nustatyta tvarka.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei į Tvarkos 34 punkto nuostatą, kurioje numatyta, kad miestuose atitinkantis buvusį žemės plotą naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tačiau kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis turi atitikti (išskyrus tuos atvejus, kai pilietis nuosavybės teise turėjo mažesnį žemės sklypą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintus nustatytus numatomų perduoti individualiai statybai žemės sklypų dydžius, manome, kad atitinkamame mieste esantis lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai galėtų būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tačiau kiekvienam bendraturčiui už jam tenkančią žemės dalį perduodama neatlygintinai nuosavybėn šio lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai dalis turėtų atitikti tame mieste Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą nustatytą naujo žemės sklypo individualiai statybai dydį.

Informacija parengta pagal Žemės ūkio ministerijos 2014-01-13 raštą.


Paskutinis atnaujinimas: 2014-01-29 16:23:32

Artimiausi renginiai
Apie nžt
Istorija
Logotipas
Apie NŽT 


Informacija teikiama
tel. 8 706 86 666

Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 5323778
Šiandien apsilankė: 7188
Dabar naršo: 343
 
 
 
 
         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.