English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 5307470
Šiandien apsilankė: 19172
Dabar naršo: 214
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui įveisti ariamosios žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, rengimo.

     Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinįšalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamosmelioracijos sistemos,turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas,išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės. Vadovaujantis minėta nuostata, Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 36 punkte nurodyta, kad minėti ariamosios žemės plotai, išskyrus esančius ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, negali būti suplanuoti miško įveisimui.
      Sprendžiant klausimą, ar rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ariamosios žemės, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinįšalyje, arba kurioje yra veikiančios melioracijos sistemos, plotuose gali būti numatytas miško įveisimas, pirmiausia tikslinga nustatyti, ar minėta ariamoji žemė yra gamtinio karkaso teritorijoje, po to, ar ši gamtinio karkaso teritorija yra ekologiškai nuskurdinta.
      Gamtinio karkaso teritorijų nustatymą ir tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas bei Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96.
      Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį gamtinis karkasas – tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalį gamtinį karkasą sudaro geoekologinės takoskyros, geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys bei migraciniai koridoriai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. Gamtinio karkaso nuostatų 21 punkte nustatyta, kad šių nuostatų 17 ir 18 punktuose nurodytuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų bei jų elementų ribos, įvertinamas jų ekologinis potencialas (patikimas, ribotas, silpnas, pažeista teritorija), numatomos esamų ir formuojamų gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo ir apsaugos kryptys ir (ar) reikalavimai, naudojimo ir apsaugos reglamentai, pažeistų teritorijų renatūralizacijos, atkūrimo ir tolesnio tvarkymo ir apsaugos kryptys ir (ar) reikalavimai, kitos priemonės teritorijos ekologiniam potencialui didinti.
      Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, brėžinyje ,,Gamtinis karkasas“ atskirais sutartiniais ženklais pažymėtos gamtinio karkaso teritorijos pagal jo sudedamąsias dalis (geoekologinės takoskyros, geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys, migraciniai koridoriai) bei pagal gamtinio karkaso kraštovaizdžio tvarkymo kryptis (išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai). Taip pat gamtinio karkaso ribos ir jo tvarkymo kryptys nurodytos savivaldybės teritorijos bendruosiuose planuose. Kai kurių savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose yra nurodytas gamtinio karkaso teritorijų ekologinis potencialas (patikimas, ribotas, silpnas, pažeista teritorija).Sprendžiant klausimą dėl ekologiškai nuskurdintų gamtinio karkaso teritorijų nustatymo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius (iš esmės analogiškai nurodyta ir savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendiniuose) kraštovaizdžio tvarkymo kryptis – išlaikyti ir saugoti esamą natūralų kraštovaizdį, yra numatyta ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose natūralų kraštovaizdžio pobūdį bei ekologinio kompensavimo potencialą. Antroji gamtinio karkaso teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo kryptis – palaikyti ir didinti esamą kraštovaizdžio natūralumą, numatyta mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Šių teritorijų tvarkymui reikalingas tiek esamų funkcijų subalansavimas, tiek regeneracinės priemonės ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti. Trečioji kraštovaizdžio tvarkymo kryptis, pagal kurią gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, taikytina žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško netolygaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų.
      Gamtinio karkaso nuostatų 4 punkte yra apibrėžtos patikimo, riboto ir silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos bei pažeistos teritorijos sąvokos. Šių nuostatų 7 punkte nustatyta, jog stiprinant ekologinio kompensavimo funkcijas, riboto ir silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos (išskyrus želdynus, pelkes, pievas, ganyklas ir kitas agrarines teritorijas, kuriose vystoma ekologinė žemdirbystė, taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės) apželdinamos mišku. Pagal šiuos nuostatus riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos – moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos mažiau miškingos (50–80 proc.) teritorijos, stipriai ar iš dalies nusausintos pelkės; silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos – moksliškai pagrįstos ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytos mažai miško plotų ir pelkučių turinčios lengvų dirvų arba bemiškės sunkių dirvų agrarinės teritorijos, eksploatuojami durpynai ir ganyklų plotai, kitos sukultūrintos teritorijos su gausiais urbanistiniais elementais.
     Nors Gamtinio karkaso nuostatuose nėra nustatyta ekologiškai nuskurdintos gamtinio karkaso teritorijos sąvoka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuos nuostatus riboto ir silpno ekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose numatyta stiprinti ekologinio kompensavimo funkcijas, minėtos gamtinio karkaso teritorijos gali būti laikomos ekologiškai nuskurdintomis.
     Be to, atsižvelgiant į gamtinio karkaso teritorijoms taikytinas kraštovaizdžio tvarkymo kryptis, teritorijos, kurioms numatyta kraštovaizdžio tvarkymo kryptis – išlaikyti ir saugoti esamą natūralų kraštovaizdį, nėra ekologiškai nuskurdintos gamtinio karkaso teritorijos.
     Tais atvejais, kai norima įveisti mišką likusiose gamtinio karkaso teritorijose, t. y. teritorijose, kuriose nustatytos gamtinio kraštovaizdžio tvarkymo kryptys – palaikyti ir didinti esamą kraštovaizdžio natūralumą ir gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, kai bendraisiais ar specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais nėra nustatytos ekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos, ekologiškai nuskurdintos gamtinio karkaso teritorijos gali būti nustatomos pagal mokslinius tyrimus ir kitus skaičiavimus.
     Todėl rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ir nustatant, ar ariamoji žemė, kurios našumas didesnis už šalies vidutinį, arba kurioje yra veikiančios melioracijos sistemos, patenka į ekologiškai nuskurdintą gamtinio karkaso teritoriją:
     1) turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijos ir savivaldybių teritorijų bendraisiais planais bei kitais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatytais ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintais specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, kuriais nustatytos (patikslintos) gamtinio karkaso teritorijos, jo kraštovaizdžio tvarkymo kryptys ir (ar) ekologinis potencialas;
     2) laikyti, kad minėti ariamosios žemės plotai yra ekologiškai nuskurdinto gamtinio karkaso teritorijoje, jei jie yra pagal 1 punkte nurodytus teritorijų planavimo dokumentus nustatytose riboto ir silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose.

Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012-03-07 raštu Nr.2D-1282 (12.148)


Paskutinis atnaujinimas: 2012-12-03 14:23:30

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.