NZT - Dėl nesąryšių perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą

 

English

 Pradžia
 

 

Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 7869242
Šiandien apsilankė: 7949
Dabar naršo: 1061
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Dėl nesąryšių perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą

     Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 (Žin., 1994, Nr. 78-1476) Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema (toliau – valstybinė koordinačių sistema). Šio nutarimo 4.1 punktu Valstybinei geodezijos tarnybai prie Statybos ir urbanistikos ministerijos buvo pavesta nustatyti perėjimo prie valstybinės koordinačių sistemos tvarką ir terminus. Pagal Perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buv. Valstybinė geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos) 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 (Žin., 1996, Nr. 11-302), 1 punkto nuostatas nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. 1942 m. koordinačių sistemos ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema nuo 1996 m. vasario 1 d. nebenaudojama geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui. Pagal anksčiau minėtos tvarkos 11 punkto nuostatas, visose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse, kol savivaldybių užsakymu nebuvo atlikti valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbai, išimties tvarka buvo leidžiama geodezinius ir topografinius darbus vykdyti vietinėje koordinačių sistemoje.
     Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790), 31 punkte nurodyta, kad žemės sklypų planai buvo rengiami ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, t. y. valstybės įmonei Registrų centrui, buvo teikiami toje koordinačių sistemoje, kurią naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema. Koordinates į valstybinę koordinačių sistemą perskaičiuodavo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.
     Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 8 straipsnio 2 dalies nuostata reglamentuoja, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal Nuostatų nustatytą tvarką, kadastriniai matavimai turi būti atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau – LitPOS) valstybinėje koordinačių sistemoje. Šis valstybinis geodezinis pagrindas leidžia nustatyti taško padėtį valstybinio geodezinio pagrindo punktų atžvilgiu 5 cm tikslumu.
     Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Taip pat šio tinklo susiejimo su valstybiniu geodeziniu pagrindu tikslumas neužtikrina Nuostatais nustatytų reikalavimų matavimo tikslumui atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus nuo vietinio tinklo punktų. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų.
     Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, pradiniais punktais turi būti naudojami tie patys vietinio pagrindo punktai kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Tokiu būdu atstačius žemės sklypo riboženklius, turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS, valstybinėje koordinačių sistemoje.
     Pažymėtina, kad sunaikintų anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nenaudotinos valstybės įmonės Registrų centro transformuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, kadangi dėl anksčiau minėtų priežasčių, pagal šias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų).
     Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, t. y. sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vieningo paklaidų, atsiradusių transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžio. Šių paklaidų dydis yra skirtingas (pvz. Radviliškio rajono gyvenvietėse (Acokavų k., Alksnupių k., Baisogalos mstl., Gražionių k., Grinkiškio mstl., Kairėnų k., Kutiškių k., Radviliškio m. ir kt.) nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,071 m iki 0,474 m, Palangos miesto centrinėje dalyje nustatyti koordinačių skirtumai siekia nuo 0,250 m iki 0,300 m, Šventojoje – nuo 0,500 m iki 0,700 m, Būtingėje - nuo 0,700 m iki 1,00 m).
     Norint nustatyti konkrečius žemės sklypų riboženklių koordinačių nesutapimus, atsiradusius transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į koordinačių sistemą, reikia pagal tuos pačius vietinio pagrindo punktus, kurie buvo naudojami pradiniais punktais ankstesniuose kadastriniuose matavimuose, atstatyti žemės sklypų riboženklių padėtis vietovėje. Nustačius žemės sklypų riboženklių padėtį vietovėje, turi būti atlikti kontroliniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Palyginus žemės sklypų riboženklių koordinates, transformuotas iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, su tų pačių riboženklių koordinatėmis, nustatytomis atlikus kontrolinius kadastrinius matavimus nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje, bus galima nustatyti skirtumą tarp žemės sklypų riboženklių koordinačių vietovėje ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų šių žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių. Nustačius neleistinų žemės sklypų ribų nesutapimus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nustatyti atlikus kadastrinius matavimus nuo vietinio pagrindo punktų, kurių koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje arba vėliau transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka.


Paskutinis atnaujinimas: 2012-12-03 13:56:03

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
  
     
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.