English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 5284506
Šiandien apsilankė: 23095
Dabar naršo: 212
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kurių pagal kadastrinių matavimų duomenis apskaičiuotas žemės sklypo plotas skiriasi nuo suprojektuoto žemės sklypo ploto

     Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2011, Nr. 165-7881), 111 punkte nurodyta, kad pagal kadastrinių matavimų duomenis apskaičiuotas žemės sklypo plotas gali skirtis nuo žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, bei 113 punkte nustatyta, kad perduodamas žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtajam, jeigu perduodamo žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę. Metodikos 43 punkte nustatyti reikalavimai, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus).
     Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
     Iš teisės aktų analizės galima daryti išvadą, kad atlikus žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamame plane suprojektuoto natūra grąžinamo žemės sklypo kadastrinius matavimus šio sklypo plotas nustatomas mažesnis, nei buvo suprojektuotas, nustatoma, kad nėra galimybės nei patikslinti žemės sklypo ribų, nei suformuoti naują racionalių ribų natūra grąžintiną žemės sklypą, laikytina, kad į likusį žemės plotą piliečiui atkurti nuosavybės teisių jo pasirinktu būdu negalima ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už šį plotą turėtų būti atlyginama pinigais.
     Jeigu atlikus žemėtvarkos projekte suprojektuoto perduotino nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad pamatuoto sklypo vertė yra mažesnė, nei žemės ploto, į kurį pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, ir nėra galimybės patikslinti žemės sklypo ribas, padidinant žemės sklypo plotą laisvos žemės fonde, prieš priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises, perduodant suprojektuotą žemės sklypą, būtina preliminariai įvertinti, ar už žemės sklypo vertės trūkumą būtų galimybė suprojektuoti žemės sklypą, laikantis Metodikos 43 punkte nustatytų reikalavimų.
     Tikslinga laikyti, jog ne mažesnio kaip 0,10 ha žemės sklypo nurodytoje kadastro vietovėje suprojektuoti negalima, jeigu 0,10 ha žemės sklypo, kurį sudaro žemės ūkio naudmenos, vertė, paskaičiuota pagal tos kadastro vietovės vidutinį žemės našumo balą (netaikant jokių kainą didinančių ar mažinančių koeficientų), būtų nustatyta didesnė, negu likusios turėtos žemės vertė. Nustačius, kad likusi turėtos žemės vertė yra mažesnė, apie tai pretendentas turėtų būti informuojamas nedelsiant raštu, kartu nurodant, kad pretendentas, jeigu sutinka, kad jam būtų projektuojamas žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise su kitais piliečiais, apie tai per 20 darbo dienų turi informuoti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių. Pretendentui per nustatytą terminą pateikus sutikimą dėl perduodamo žemės sklypo projektavimo bendrosios nuosavybės teise su kitais piliečiais arba nustačius, kad už likusią turėtos žemės vertę galima suformuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha žemės ūkio paskirties ir (ar) miškų ūkio paskirties žemės sklypą, priimamas sprendimas dėl jam nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perduodant pamatuotą žemės sklypą, o į likusį turėtos žemės plotą nuosavybės teisių atkūrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas rengiant kitą žemėtvarkos projektą. Nesant galimybės už likusią turėtos žemės vertę suformuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha žemės sklypo ir pretendentui nepateikus sutikimo dėl perduodamo žemės sklypo projektavimo bendrosios nuosavybės teise su kitais piliečiais, laikytina, kad pretendentui nėra galimybės į likusį turėtos žemės plotą atkurti nuosavybės teises jo pasirinktu būdu, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam už šį plotą turėtų būti kompensuojama pinigais.
     Jeigu atlikus žemėtvarkos projekte suprojektuoto natūra grąžinamo ar perduodamo žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad pamatuoto sklypo vertė yra didesnė, nei žemės ploto, į kurį pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, pamatuoto natūra grąžinamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas būtų nustatytas didesnis nei 0,10 ha, už plotą, į kurį pilietis turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra, arba perduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė už ploto, į kurį pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, vertę būtų didesnė tiek, kad už ją būtų galima suformuoti atskirą, racionalių ribų ne mažesnį kaip 0,10 ha žemės sklypą suprojektuoto žemės sklypo ribose, būtų tikslinga patikslinti suprojektuoto žemės sklypo ribas žemėtvarkos projekte, suformuojant reikiamo dydžio natūra grąžinamą ar perduodamą žemės sklypą, o likusį žemės plotą priskiriant laisvos žemės fondui.
     Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu atkuriant nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoto žemės sklypo plotas didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 proc. viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama pretendentui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės.
     Nustačius mažesnį nei minėtą žemės sklypo ploto ar vertės skirtumą, kai grąžinamas natūra ar perduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, siūlome suprojektuoto natūra grąžinamo ar perduodamo žemės sklypo ribų nekeisti, o atitinkamai pretendentui grąžinti natūra ar perduoti neatlygintinai tik dalį šio žemės sklypo, kitą dalį įregistruojant valstybės vardu, kurią, kol nėra Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimo tvarkos, pretendentas galėtų naudoti, mokant už valstybinės žemės dalį žemės nuomos mokestį.
     Grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai miškų ūkio paskirties žemės sklypą, nepriklausomai nuo nustatyto skirtumo dydžio, žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribos turėtų būti patikslinamos, suformuojant reikiamo dydžio natūra grąžinamą ar perduodamą žemės sklypą, o likusį žemės plotą priskiriant laisvos žemės fondui.
    Jeigu pamatuotame asmeninio ūkio žemės sklype žemės ūkio naudmenų yra mažiau nei piliečiui teisės aktų nustatyta tvarka skirta asmeninio ūkio žemės, laikytina, kad jis tiek asmeninio ūkio žemės naudoja, ir, atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio reikalavimus, už trūkstamą žemės plotą papildomą asmeninio ūkio žemės sklypą piliečiui projektuoti nėra juridinio pagrindo. Jeigu pilietis buvo sumokėjęs už jam teisės aktų nustatyta tvarka skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą, klausimas dėl nepanaudotų įmokų grąžinimo ar galimybės jas panaudoti perkant kitą žemės sklypą turėtų būti sprendžiamas pagal galiojančius teisės aktus.
     Kai nustatoma, kad pamatuotame asmeninio ūkio žemės sklype žemės ūkio naudmenų plotas yra didesnis nei skirta, žemės sklypo plotas skirtumas perduotinas analogiškai, kaip ir grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Informacija parengta pagal 2012-05-15 Žemės ūkio ministerijos raštą.

 


Paskutinis atnaujinimas: 2012-12-03 15:07:54

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.