English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 5401520
Šiandien apsilankė: 13756
Dabar naršo: 146
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Dėl po statiniais esančios valstybinės žemės nuomos, išnuomotos tretiesiems asmenims

     Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 9 straipsnio nuostatos, taip pat Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2011, Nr. 53-2551), nuostatos reglamentuoja valstybinės žemė išnuomojamo tvarką be aukciono.
    Parduodamų (ar išnuomojamų) žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą.
     Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3-3K-570/2008 konstatavo, kad „pastatų savininkai (nuomininkai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją“.
     Taigi, teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tačiau taip pat pabrėžtina, kad pagal nurodytas nuostatas inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, buvimas valstybinės žemės sklype nėra pagrindas sudaryti atskirą valstybinės žemės nuomos sutartį. Todėl tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, išdėstytų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto.
     Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.12 punkte nustatyta valstybinės žemės nuomotojo pareiga kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustačius pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą.
     Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Valstybinės žemės patikėtinio pareiga nutraukti prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, yra nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje.
     Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 pažymėta, kad tuo atveju, jeigu „sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos“. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, turi būti vertinami tokie kriterijai kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai) ir kt. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad nuomotojas turėjo ne tik teisę, bet ir „viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą. Neefektyvią veiklą ir neracionalų visuomeninių išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas neturėjo jokios vertės, todėl sprendžiant tolimesnių sutartinių santykių tarp šalių tęsimo klausimą atsakovas sutarties stabilumo principui (favor contractus) pagrįstai nesuteikė prioriteto ir sutartį vienašališkai nutraukė“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėtoje 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3-3K-570/2008 taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu nebelieka faktinio žemės sklypo naudojimo su statiniais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
     Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, nesant faktinio valstybinės žemės sklypo dalies naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo dalį naudoja ne pagal sutarties sąlygas, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ar jos dalį, kuria išnuomota nenaudojama valstybinės žemės sklypo dalis. Todėl tuo atveju, jeigu valstybinė žemė, užimta minėtus kriterijus atitinkančių statinių, yra išnuomota ne šių statinių naudotojui (savininkui ar nuomininkui), turėtų būti sprendžiama dėl šios žemės nuomos sutarties ar jos dalies nutraukimo, sudarant naują sutartį su statinių naudotoju (arba jau sudarytos žemės nuomos sutarties pakeitimo tais atvejais, kai nuomos sutarties šalių ir statinių naudotojo sutarimu pakeičiamas sutartyje nurodytas nuomininkas).
     Taip pat pažymėtina, kad tokiais atvejais esamo valstybinės žemės nuomininko nesutikimas dėl nuomos sutarties ar jos dalies nutraukimo negali būti pagrindas valstybinės žemės nuomotojui atsisakyti teisės aktų nustatyta tvarka imtis atitinkamų veiksmų susidariusiai situacijai spręsti. Dėl valstybinės žemės nuomos objekto ir pačių valstybinės žemės nuomos santykių specifiškumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009 nurodė, kad „valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų normos“.
     Taigi, valstybinės žemės nuomos sutartinių teisinių santykių dėl specifinio šių santykių statuso dalyviai yra įpareigoti laikytis imperatyvių Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašaliu nuomotojo reikalavimu, jeigu toks veiksmas atitinka teisės aktuose įtvirtintus vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus, tuo labiau tais atvejais, kai sutarties tolesnis galiojimas reikštų imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimus, sukeliant neigiamų pasekmių trečiųjų asmenų teisėtiems interesams bei pažeidžiant viešąjį interesą dėl tinkamo disponavimo valstybine žeme.

Informacija pateikta pagal Žemės ūkio ministerijos 2012-05-09 rašte pateiktą nuomonę


Paskutinis atnaujinimas: 2012-12-03 14:20:57

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.