NZT - Dėl servitutų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų

 

English

 Pradžia
 

 

Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 8887120
Šiandien apsilankė: 3643
Dabar naršo: 71
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Dėl servitutų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų

 Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Kodeksas) 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal Kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymo pagrindai yra : 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimai ir 4) įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 23 straipsnio 1 dalimi, minėti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams.
 Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579) (toliau – Taisyklės).
Vadovaujantis Taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių (toliau – Skyrius) vadovai servitutus administraciniu aktu privačios žemės sklypams nustato Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais:
 1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
 2) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
 3) žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.
Vadovaudamiesi šių teisės aktų nuostatomis, pažymime, kad Skyrių vadovai privačios žemės sklypams teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotus servitutus administraciniu aktu gali nustatyti tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais ir esant dėl servituto nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko sutikimui. Kitais atvejais servitutai privačios žemės sklypams nustatomi sandoriais.
 Atkreipiame dėmesį, kad jeigu keičiasi servituto, nustatyto administraciniu aktu, plotas Skyriaus vadovas turi priimti administracinį aktą dėl servituto ploto pasikeitimo.
 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama daiktinė teisė – servitutas. Taigi, servitutas yra daiktinė teisė, todėl matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo darbus, neturi teisės nustatyti servituto ir negali žemės sklypo plane žymėti žemės sklypui nenustatyto servituto.
 Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), 36.3.9 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plane išbraižomos projektuojamų gatvių ir kitų susisiekimo sistemų projektinės linijos pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
 Matininkai, rengdami žemės sklypų kadastro duomenų bylas, žemės sklypų savininkams pageidaujant žemės sklypų planuose gali pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotus žemės servitutus, nurodydami, kad tai yra siūlomi servitutai.
 Pagal Kodekso 4.130 straipsnio 1 dalį servitutas baigiasi: jo atsisakius, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; išnykus servituto būtinumui; suėjus senaties terminui.
 Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
 Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, pabrėžtina, kad tuo atveju, kai išnyksta servituto, nustatyto administraciniu aktu, būtinumas, Skyriaus vadovas turi priimti sprendimą panaikinti servitutą. Šio sprendimo pagrindu servitutas bus išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.


Paskutinis atnaujinimas: 2013-06-28 08:04:04

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
  
     
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.