NZT - Dėl servitutų nustatymo

 

English

 Pradžia
 

 

Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 9392908
Šiandien apsilankė: 8661
Dabar naršo: 274
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Dėl servitutų nustatymo

    Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Kodeksas) 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal Kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymo pagrindai yra : 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimai ir 4) įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 23 straipsnio 1 dalimi, minėti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams.
     Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579) (toliau – Taisyklės).
     Vadovaujantis Taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vadovai servitutus administraciniu aktu privačios žemės sklypams nustato Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais:
     1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
     2) kaip pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotas (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
     3) žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.
     Atsižvelgdami į šias teisės aktų nuostatas, pažymime, kad teritorinių skyrių vadovai privačios žemės sklypams teritorijų planavimo dokumentuose numatytus servitutus administraciniu aktu gali nustatyti tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais ir esant dėl servituto nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko sutikimui. Kitais atvejais servitutai privačios žemės sklypams nustatomi sandoriais.
     Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama daiktinė teisė – servitutas. Taigi, servitutas yra daiktinė teisė, todėl matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo darbus, neturi teisės nustatyti servituto ir negali žemės sklypui nenustatyto servituto žymėti žemės sklypo plane.


Paskutinis atnaujinimas: 2013-02-25 16:21:47

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
  
     
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.