English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 5300234
Šiandien apsilankė: 11937
Dabar naršo: 528
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Dėl servitutų suprojektavimo ir nustatymo

     Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymo pagrindai yra: 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimas ir 4) įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 23 straipsnio 1 dalimi, minėti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams.

Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.

     Vienas iš servituto nustatymo pagrindų yra administracinis aktas, kuriuo servitutas gali būti nustatytas tik įstatymo nustatytais atvejais. Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579) (toliau – Taisyklės).
     Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymas administraciniu aktu yra savarankiškas servituto nustatymo pagrindas, kuris nesutampa su kitu servituto nustatymo pagrindu – įstatymu.
     Minėtoje Žemės įstatymo normoje numatyti tik atvejai, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tačiau pats servitutas nustatomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, kai tuo tarpu nustatant servitutą įstatymu, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) nustatant žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti, papildomai jokio valstybės institucijos sprendimo dėl servituto nustatymo priimti nereikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio vienas iš uždavinių yra spręsti teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011 pasisakydamas dėl administracinio akto, kaip servituto nustatymo pagrindo, taip pat pabrėžė, kad ,,šį servituto nustatymo pagrindą kvalifikuoti taip, kaip jį kvalifikuoja kasatoriai, t. y. kad servituto nustatymas įstatyme įtvirtintais atvejais administraciniu aktu taip pat reiškia servituto nustatymą įstatymu, yra teisiškai ydinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad servitutų nustatymas administraciniu aktu negali sutapti su servituto nustatymu įstatymu.“
     Privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, servitutai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Taisyklėmis, pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais, t. y.:
    1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;
     2) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;
     3) žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.
     Taigi tuo atveju, kai servituto nustatymo atvejis patenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir servitutas privačios žemės sklypui gali būti nustatytas administraciniu aktu, jis turi būti projektuojamas ir nustatomas Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Taisyklių nustatyta tvarka. Paminėtina tai, kad tokiais atvejais, vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 3 dalimi, yra būtina ir dėl servituto nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, kadangi, kaip jau buvo minėta, servituto nustatymas administraciniu aktu nereiškia servituto nustatymo įstatymu.
     Pažymėtina, kad paprastai inžinerinės infrastruktūros įrengimui nebūtina formuoti atskirus žemės sklypus. Be to, ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu formuojant arba pertvarkant žemės sklypus atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka.
     Tais atvejais, kai privačios žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kurie nuosavybės teise priklausys ne žemės sklypo savininkui, ir nėra Žemės įstatymo VIII skyriaus numatytais atvejais valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos sprendimo inicijuoti tokio žemės sklypo ar jo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turėtų būti nustatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti minėtus tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti, nes kitu atveju nebūtų galimybės privačios žemės sklype tiesti bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklus ir juos eksploatuoti. Be kita ko, ir CK 4.123 straipsnyje įtvirtinta, kad gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.

Dėl servituto nustatymo sandoriu.

      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009 pažymėjo: ,,Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.“ Atsižvelgiant į tai, ir nustatant servitutą privačios žemės sklypuose sandoriu, kai servitutas negali būti nustatomas administraciniu aktu, vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 1 dalimi, būtina konkrečiai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir pažymėti teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje.
     Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (Žin., 2004, Nr. 149-5420; 2007, Nr. 63-2430), kurios reglamentuoja specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką, 38.4 punkte įtvirtinta, kad šio projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi žemės plotai, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka siūloma nustatyti žemės servitutus. Pagal šių taisyklių 51.8 punkto nuostatas įsakyme, kuriuo tvirtinamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, nurodomi ir siūlymai žemės savininkams tarpusavyje susitarus nustatyti servitutus.
      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad teritorijų planavimo dokumentu – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu privačios žemės sklypus dalinant į du ar daugiau žemės sklypų arba atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimų privačios žemės sklypų dalis ir suformuojant naujus žemės sklypus, jeigu esamiems ar būsimiems savininkams gali kilti sunkumų naudotis naujai suformuotais žemės sklypais, šio projekto sprendinių brėžinyje turėtų būti pažymimi žemės plotai, kuriuose būtų siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, o nesusitarus – teismo sprendimu. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėti žemės plotai, kuriuose siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, o nesusitarus – teismo sprendimu, turėtų būti įbraižomi ir žemės sklypo plane. Nuomonės, kad servituto taikymo teritorija turi būti konkrečiai apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą žemės sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).
      Taip pat svarbu pažymėti, kad numatomo nustatyti servituto sandoriu įbraižymas žemės sklypo plane nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas būtų taikomas.
      Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 6 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti žemės sklypų kadastro duomenys, į kurių sąrašą servitutas nepatenka. Tai reiškia, kad servitutas nėra kadastro duomuo, todėl ir įbraižant servitutą žemės sklypo plane nėra nustatomi ar tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys, dėl kurių nustatymo ar keitimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), 841 punktu, turėtų būti priimamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendime dėl formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo negali būti nurodomas servitutas, kuris nustatomas ne administraciniu aktu ir nėra kadastro duomuo.
      Paminėtina ir tai, kad pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatas iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Aiškindamas servituto nustatymo momentą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011). Taigi tam, kad sandoriu nustatomas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teises ir pareigas, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis: 1) sudaryta sutartis dėl servituto nustatymo ir 2) įregistruotas servitutas. Atsižvelgiant į tai, net ir įbraižius numatomą nustatyti sandoriu servitutą žemės sklypo plane, tačiau nesudarius sutarties dėl servituto nustatymo, šis servitutas nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesukels teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams.

Informacija pateikta pagal Žemės ūkio ministerijos 2012-04-23 rašte pateiktą nuomonę

 


Paskutinis atnaujinimas: 2012-12-03 14:18:50

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.