English
 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 5307470
Šiandien apsilankė: 19172
Dabar naršo: 214
  • Laisva valstybinė žemė
  • Žemės reforma
  • Dokumentų patikros
  • Aukcionai
  • Geodezija ir kartografija

Hidrografija

Giliausi ežerai

 Visuomenėje jau kuris laikas vyksta ginčas dėl giliausio Lietuvos ežero ir didžiausios gelmės vietos. Nors XX a. pirmoje pusėje Tauragno ežere (Utenos raj.) buvo išmatuota didžiausia Lietuvoje 60,5 m gelmė, tačiau vėliau, matuojant batimetriniame plane nurodytoje vietoje, šios gelmės rasti nepavyko. Antra vertus, egzistavo tikimybė, kad už Tauragną gilesnis yra Malkėstaičio ežeras (Molėtų raj.), kuriame XX a. viduryje buvo išmatuotas 57,0 m didžiausias gylis.
 Vilniaus universitetas tikslindamas Lietuvos geografinius ekstremumus tarp kitų užduočių nurodė ir giliausio Lietuvos ežero didžiausios gelmės koordinačių nustatymą. Sprendžiant uždavinius tyrėjai turėjo remtis turimais naujausių tyrinėjimų rezultatais arba organizuoti specialius mokslinius geografinius tyrimus. Siekiant nustatyti Lietuvos ežerų didžiausią gelmę bei jos koordinates, Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų skyriaus Hidrologijos grupė 2007 m. liepos-rugsėjo mėn. atliko pagal ankstesnių tyrimų rezultatus atrinktų dviejų giliausių Lietuvos ežerų – Tauragno ir Malkėstaičio – batimetrinius tyrimus. Tyrimų tikslas – patikslinti ankstesnius matavimų duomenis, naudojantis moderniais tyrimų metodais bei įranga.
 Tauragno ežeras. Giliausias (Tauragno) ežeras yra Utenos raj. 2007 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM iniciatyva batimetriniais ir geodeziniais šio ežero matavimais buvo patikslintos geografinės koordinatės ir ežero gylis. Vandens lygio altitudė 164,88 m virš jūros lygio. Ežero gylis 62,5 m (ankstesniais duomenimis buvo 60,5 m). Gautas 2 m gylio skirtumas, palyginus su 1933 m. matavimais.
 
 Malkėstaičio ežeras. 1956 m. nustatytas 57 m Malkėstaičio ežero (Molėtų raj.) gylis. 1960 m. buvo iškastas kanalas iš Malkėstaičio į Malkestą, kuris egzistuoja ir šiuo metu. Dėl šios priežasties labai pažemėjo ežero vandens lygis. 2007 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM iniciatyva batimetriniais ir geodeziniais šio ežero matavimais buvo patikslintos geografinės koordinatės ir ežero gylis. Vandens lygio altitudė 149,16 m virš jūros lygio. Gylis 52,3 m (ankstesniais duomenimis buvo 57,0 m). Gautas 4,7 m skirtumas, palyginus su 1956 m. matavimais.
 
 

Upių ekstremumai

 Upių ekstremumų tyrimo metu buvo įvertintos ekstremalios vandentėkmių charakteristikos: ilgiausia, trumpiausia, žiotyse plačiausia, greičiausios tėkmės, labiausiai slenkstėta, labiausiai patvinstanti ir nusenkanti upės. Taip pat nustatyti didžiausio ir mažiausio tėkmių tankio upių baseinai.

 Ilgiausia upė – Nemunas. Jo ilgis Lietuvos teritorijoje 359 km.
 Trumpiausia upėvardį turinti upė – Verdulis. Jos ilgis – 1,5 km.
 Žiotyse plačiausia upė – Nemunas (Rusnė). Jos plotis 510 m.
 Greičiausios tėkmės upė – Virvytė. Vidutinis visos upės srovės greitis – 1,0 m / s.
 Labiausiai slenkstėta upė – Virvytė. Vidutinis rėvų ir sraujymių tankis – 50 m / km.
 Labiausiai patvinstanti ir nusenkanti upė – Minija. Daugiamečių potvynių (poplūdžių) ir nuosekių vandens lygių amplitudė siekia 4 m (Kartenoje).
 Didžiausias upių tėkmių tankis – Mituvos baseine – 0,85 km/km2.
 Mažiausias upių tėkmių tankis – Priegliaus (0,35 km/km2) ir Merkio (0,38 km/km2) baseinuose .

Pelkių ekstremumai

 Pelkių ekstremumų tyrimai apėmė ekstremalių charakteristikų nustatymą, arealų koordinates. 1 lentelėje pateikta 10 didžiausių pagal užimamą plotą Lietuvos pelkių.

Didžiausios Lietuvos pelkės  

Pelkės pavadinimas Pelkės plotas, ha
Čepkelių raistas 5113,612
pelkė Didysis Tyrulis 4310,666
Baltosios Vokės pelkė 3706,303
Praviršulio Tyrulis 3657,639
Amalvo palios 2720,564
pelkė Šakos 2623,698
Žuvinto palios 2560,078
Tytuvėnų tyrelis 2537,536
Žuvinto palios 2307,556
pelkė Aukštumala 2171,370


 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 Tvenkinių ekstremumai
 
 Tvenkinių ekstremumai apėmė ekstremalių charakteristikų nustatymą, plotų skaičiavimą, tvenkinių koordinačių nustatymą. Tvenkinių plotų nustatymo tikslumas 0,1 ha.

 Didžiausi Lietuvos tvenkiniai

Tvenkinio pavadinimas Tvenkinio plotas, ha
Kauno HE 6350,0
Elektrėnų 2849,8
Antalieptės HE 1572,3
Kupiškio 828,0
Bubių 421,8
Pašerkšnės 310,0
Aukštadvario HE 293,4
Balskų 279,1
Baltosios Ančios 249,5
Angirių 248,3

Paskutinis atnaujinimas: 2014-09-08 11:32:30

Artimiausi renginiai
 
 
 
 
         
           
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86666, faks. 8 706 86949, el. paštas nzt@nzt.lt
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra | Lankytojo atmintinė
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.