Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės. NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas).

Plačiau

Gegužės 21 dieną Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.

Susitarimas pasirašytas siekiant bendrų tikslų – įvertinant abiejų institucijų vertybes siekiant užtikrinti efektyvų abiejų šalių funkcijų vykdymą ir pagalbą sprendžiant abipusiai aktualius klausimus.

Plačiau

Gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės tvarkymo ir administravimo departamento ir NŽT Kauno rajono skyriaus atstovai susitiko su Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėju Mindaugu Kruopiu bei šio skyriaus specialistais.

Susitikimo metu buvo aptarti abiem institucijoms aktualūs klausimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų ir ypatumų Kauno rajone. NŽT atstovai atsakė į Kauno rajono savivaldybės atstovų iškeltus klausimus, susijusius su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS).

Plačiau

Gegužės 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo pakeistos Sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės.

Sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių nuostatos pakeistos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1P-131-(1.3 E.) „Dėl sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

Plačiau

Gegužės 9-10 dienomis šalyje vyksta tarptautinė mokslinė-metodinė konferencija „Baltijos šalių žemėtvarka'19“ /„Baltic Surveying'19“. Joje dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas, Žemės  tvarkymo departamento direktorė Zita Kvietkienė ir Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Akelaitytė.

Plačiau

Gegužės 9 dieną Nacionalinėje žemės tarnyboje pažintinės praktikos metu lankėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros pirmo kurso Geodezijos studijų programos studentai. Studentai susipažino su Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus veikla, pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro sritis, rengiamais valstybiniais erdviniais duomenimis ir žemėlapiais, geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo tvarka.

Plačiau

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas pasirašė paskutiniuosius žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, reikalingus ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ vėžės tiesimo darbams vykdyti. Kita planuojama Tarnybos užduotis –  žemės paėmimo visuomenėms poreikiams vietinės reikšmės automobilių keliams statyti ir rekonstruoti projektas, užtikrinsiantis privažiavimą prie greta numatomos geležinkelio vėžės esančių sklypų.
NŽT nuo 2018 metų antrosios pusės projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti iš viso buvo pasirašyta 1750 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų (iš viso apie 7500 egzempliorių). Tarnyba priėmė sprendimus Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams paimti 1365 sklypus, kurių bendras plotas siekia 1244 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha – valstybinės žemės sklypai. Pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai perduoti projektą vykdančiai institucijai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Plačiau

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad iki birželio 1 d. piliečiai gali kreiptis į Tarnybą su prašymais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Suinteresuotus asmenis kviečiame nedelsti ir laiku pasinaudoti šia galimybe.
Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Atkreipiame dėmesį, kad asmenys dėl atlyginimo mišku gali kreiptis, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems dar nebuvo priimtas arba buvo priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies. Plačiau

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informuoja, kad suteikiama galimybė laikinai naudoti valstybinės žemės sklypus, kurie paimti visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“.
Pažymime, kad visuomenės poreikiams paimti žemės plotai gali būti suteikiami laikinai naudoti tik tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol šis valstybinės žemės plotas bus pradėtas naudoti visuomenės poreikiams, t. y. perduotas suinteresuotai institucijai. Raginame asmenis, kurie nori pasinaudoti atsiradusia galimybe, NŽT teritoriniams padaliniams pagal žemės buvimo vietą teikti prašymus leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. Plačiau

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informuoja, kad pagal 2019 m. balandžio 1 d. duomenis nuosavybės teises į kaimo vietovėse turėtą žemę, mišką ir vandens telkinius liko atkurti 4,7 tūkst. piliečių, tačiau iš jų – 2 739 pretendentams neįmanoma vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų dėl jų pačių neveikimo. Šiuo metu Tarnybos teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje intensyviai ieško šių pasyvių pretendentų, kuriems neatsiliepus, rudenį ketina priimti sprendimus nuosavybės teises į žemę atkurti atlyginant pinigais.

Plačiau