Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) iki šių metų pabaigos įgyvendinus trejų metų projektą, bus atnaujintas Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys (GDR50LT) ir Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000 topografiniai žemėlapiai (TOP50LKS).

NŽT geodezijos ir kartografijos specialistai ne tik rūpinasi, kad kiekvienais metais būtų reguliariai atnaujinami šalies erdvinių duomenų rinkiniai ir skaitmeniniai  žemėlapiai, tačiau ir siekia užtikrinti nuolatinį šio proceso modernizavimą. Dar 2013 metais Lietuvoje buvo inicijuotas georeferencinių erdvinių duomenų ir topografinių  žemėlapių 1:50 000 atnaujinimo proceso modernizavimas – pradėtos kurti automatizuotos erdvinių duomenų ir topografinių žemėlapių atnaujinimo technologijos.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti, kad valdant ir naudojant žemę būtų laikomasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių žemės naudojimo priežiūrą, reikalavimų. Šiais metais Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) planuoja atlikti 12 tūkst. žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. Numatyta, kad daugiau kaip 60 proc. patikrinimų bus planiniai, likę – neplaniniai: pagal gautus skundus, prašymus arba pakartotiniai patikrinimai, siekiant įsitikinti, ar prieš tai nustatyti pažeidimai yra pašalinti.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento specialistų gaunami atnaujinti erdviniai duomenys ir nuolat atliekami žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai rodo, kad kiekvienais metais mažėja apleistų žemės ūkio naudmenų plotų.

Š. m. vasario 14 d. Seimas priėmė Žemės įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai yra pagrindo manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, ir toks pažeidimas yra siejamas su kito, ne Nacionalinės žemės tarnybos, valstybinės žemės patikėtinio atliktais veiksmais (neveikimu).

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informuoja, kad nuo šio mėnesio piliečiams už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę galės būti atlyginama lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Atkreipiame dėmesį, kad asmenys dėl atlyginimo mišku gali kreiptis, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems dar nebuvo priimtas arba buvo priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies.

Lietuvos kultūros sostine šiemet tapęs Rokiškis ypatingai švenčia Lietuvos valstybės šimtmetį. Pritarus Rokiškio rajono valdžiai bei kitoms institucijoms buvo sėkmingai įgyvendinta visuomenininkų idėja – Lietuvos šimtmečio proga suformuotas Lietuvos kontūrą atitinkantis žemės sklypas.

Šiandien, vasario 14 d., buvo pasirašyta paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis dėl antikorupcinės vadybos sistemos diegimo Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT). NŽT yra pirmoji Lietuvoje valstybės institucija, kuri diegs pagal geriausią pasaulinę kovos su korupcija praktiką parengtą antikorupcinės vadybos sistemą, atitinkančią tarptautinio ISO 37001:2016 standarto reikalavimus.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) inicijavo papildomas priemones, skirtas skaidrumui dirbant su Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas" užtikrinti. Įgyvendinus šias naujoves, veikia automatizuotos kontrolės funkcijos, kurios apriboja galimybę NŽT darbuotojams ne eilės tvarka patikrinti matininkų pateiktas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tikimasi, kad ši priemonė prisidės prie NŽT specialistų darbo skaidrumo ir neleis piktnaudžiauti.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) per vieną darbo dieną vidutiniškai nustato 13 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Iš viso 2018 m. buvo nustatyti 3 327 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai – 552 atvejais daugiau nei prieš tai buvusiais metais, o pažeidėjai pagal administracinius nurodymus pernai sumokėjo beveik 40 tūkst. eurų baudų.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vykdydama matininkų ir geodezininkų veiklos ir kvalifikacijos kėlimo priežiūrą, atkreipia pastarųjų dėmesį, kad vengdami kelti kvalifikaciją jie gali prarasti savo pažymėjimus. Dėl vengimo tobulinti kvalifikaciją ir kitų priežasčių praėjusiais metais 105 asmenims buvo panaikinti matininko kvalifikacijos pažymėjimai (102 – dėl nekeltos kvalifikacijos, 3 – dėl kitų priežasčių), 72 asmenims panaikinti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai (71 – dėl nekeltos kvalifikacijos ir 1 – dėl kitų priežasčių).