Pasitarimas su Apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamento direktoriais

Sausio 20 d. įvyko Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos organizuotas pasitarimas su apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamento direktoriais. 

Pradėdamas pasitarimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis akcentavo, jog be šiais metais numatomų neatidėliotinų žemės reformos žemėtvarkos darbų, laukia struktūriniai šalies žemės tvarkymo sistemos pokyčiai, kadangi apskričių viršininkų administracijų vykdomas žemės tvarkymo ir administravimo funkcijas nuo 2010 m. liepos 1 d. numatoma perskirstyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybėms.
Pasitarime dalyvavęs žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas pažymėjo, jog svarbu iš anksto tinkamai pasirengti apskričių viršininkų administracijų funkcijų perdavimui valstybės institucijoms ir savivaldybėms. Be to, toliau turi būti tęsiami baigiamieji žemės grąžinimo bei kiti žemės reformos žemėtvarkos darbai, rengiami dokumentai valstybinės žemės įteisinimui.
Viceministras taip pat informavo, kad Seime priimtas Žemės įstatymo pakeitimo projektas, numatant jame įtvirtinti nuostatas, skatinančias žemės konsolidacijos procesą, į jį įtraukiant ir valstybinės žemės bei ne valstybinės reikšmės miškų plotus. Žemės konsolidacija – ateities žemės reforma. Kadangi šie darbai finansuojami ES lėšomis, vykdytojams užtikrinamas garantuotas darbas ir atlygis, taip pat dalį šių lėšų galima numatyti ir žemės konsolidacijos projektų administravimui. Viceministras pasiūlė rajonuose, kur iš esmės baigtas žemės grąžinimas, neatidėliojant pradėti rengtis žemės konsolidacijos procesui, kad dar šiais metais būtų pradėti žemės konsolidacijos projektai.
Kadangi žemės konsolidacijai trims metams iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti 55 mln. litų, Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas pasiūlė žemėtvarkos tarnyboms neatidėliojant rajonuose, kur iš esmės baigiasi žemės grąžinimas, parinkti teritorijas žemės konsolidacijai, atkreipdamas dėmesį, kad projekto dalyvių suinteresuotumas turi būti laisvanoriškas, o pagrindinis kriterijus – kuo didesnis žemės konsolidacijos projekto plotas.
Apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų direktoriai pateikė konkrečius duomenis apie šių metų I pusmetį apskrityse numatomų žemės reformos darbų organizavimą bei jų vykdymą – Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutarčių sudarymą, naujų žemėtvarkos projektų rengimą, žemės grąžinimą natūra bei perduodant nuosavybėn neatlygintinai, asmeninio ūkio žemės įteisinimą bei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą.
Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Vasiliauskas akcentavo, jog šiais metais turi būti atlikta tiek žemės reformos darbų, kiek leidžia skirti valstybės biudžeto asignavimai ir kiek šių darbų apmokės fiziniai ir juridiniai asmenys savo lėšomis. Taip pat pažymėjo, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartys turi būti sudarytos dėl visose apskričių kadastro vietovėse žemės reformos žemėtvarkos darbų atlikimo, nežiūrint į tai, jog dalyje jų šiuo metu ir nėra pateikta asmenų prašymų kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, ar parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Įvertinus neatliktų darbų mastą apskrityse, matyti, jog šių metų I pusmečiui skirtų valstybės biudžeto lėšų užteks apmokėti įmonėms už 2009 m. parengtus ir patvirtintus, tačiau nespėtus apmokėti žemėtvarkos projektus, taip pat ir už šiais metais iki birželio 30 d. parengtus ir patvirtintus naujus žemėtvarkos projektus.
Žemės tvarkymo departamentų direktorių paprašyta, atsižvelgiant į šių metų I pusmečiui žemės reformai vykdyti skirtą finansavimą, nedelsiant sudaryti susitarimus su įmonėmis bei paaiškinta, jog šių metų II pusmečiui Žemės reformos vykdymo programai skirtus valstybės biudžeto asignavimus numatoma paskirstyti tiktai įvertinus įmonių šių metų I pusmetį atliktus bei II pusmetį numatomus atlikti žemės reformos žemėtvarkos darbus, pirmiausiai –žemėtvarkos projektų rengimo darbus.
Taip pat pasiūlyta nedelsiant, visuomenės informavimo priemonėse informuoti piliečius, jog šiais metais žemės reformai vykdyti skirtų valstybės lėšų tikrai užteks tik pageidaujamos susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai kitoje vietoje žemės sklypams suprojektuoti bei paraginti juos, jog už šių sklypų bei naudojamos asmeninio ūkio žemės sklypų paženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų parengimą pretendentai, norėdami, kad žemės sklypai kuo būtų paženklinti vietovėje bei įteisinti nuosavybėn, sutikti mokėti savo lėšomis.
Aktualiausias žemės reformos žemėtvarkos projektų autorių problemas šiuo sudėtingu laikotarpiu apibūdino pasitarime dalyvavę visuomeninių organizacijų atstovai: LŽHIS valdybos pirmininkas Audrius Petkevičius ir Matininkų asociacijos viceprezidentė Audronė Čekauskienė.
NŽT Kadastrų ir geodezijos departamento direktorius Saulius Urbanas pažymėjo, jog nuo 2009 metų sumažinus valstybės biudžeto asignavimus, tęsiamos tik anksčiau pradėtos vykdyti priemonės, o eilė priemonių bus vykdomos tik gavus papildomą finansavimą. 2009 m. 38 proc. šalies teritorijos buvo parengti nauji ortofotografiniai žemėlapiai, o minėti darbai, išskyrus Lazdijų rajono pasienio teritoriją, bus užbaigti šiais metais. Taip pat tęsiami georeferencinio pagrindo papildymo darbai. Šių darbų jau atlikta 90 proc. šalies teritorijos. Tai pasitarnaus 2011 m. numatomam visuotiniam gyventojų surašymui bei kitoms šalies reikmėms. Be to, pagal turimus asignavimus, bus atlikta 85 proc. šalies teritorijos dirvožemių duomenų bazių skaitmenizavimo darbų.
Žemės tvarkymo departamentų direktoriams pasiūlyta tais atvejais, kuomet žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimui naudojamuose naujuose ortofotografiniuose žemėlapiuose įbraižytų kelių, kelių juostų, griovių pločiai skiriasi nuo ankstesnėje planinėje-kartografinėje medžiagoje įbraižytų jų kontūrų, informuoti GIS centrą. Be to, kadangi nuo šių metų liepos 1 d. kadastro duomenų patikrą vykdys VĮ Registrų centras, reikėtų skaitmenizuoti ir į VĮ Registrų centro duomenų bazes perkelti Žemėtvarkos skyrių turimą ir darbų priėmimui naudojamą medžiagą. VĮ Registrų centras, matomai nusistatys matininkų darbų patikros vietovėje mokestį, tačiau sieksime objektyvumo, kad jis būtų nepagrįstai padidintas.
Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas Algis Bagdonas pažymėjo, jog valstybės parduotinų žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimas turi būti atliekamas formuojant tik racionalias žemėnaudas, vadovaujantis Metodikos reikalavimais ir būtinai numatant privažiavimą prie likusių laisvos valstybinės žemės plotų. Be to, prieš parenkant laisvos valstybinės žemės plotus miškų įveisimui, miškų urėdijos prašymuose žemėtvarkos tarnyboms turi nurodyti, jog už šių sklypų suprojektavimą bei kadastro duomenų dokumentų parengimą sumokės savo lėšomis. Žemės tvarkymo departamentų direktoriai buvo informuoti ir apie Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 ir 13 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką.
Žemės reformos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Bujavičienė informavo, jog Vilniaus miesto savivaldybė įvykdė Specialiajame nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Kauno ir Vilniaus miestuose veiksmų plano reikalavimą iki 2009-12-31 kartografuoti turėtas žemėvaldas buvusių į vienkiemius neišskirstytų ,,rėžinių“ kaimų teritorijose, išskyrus vieną kaimą, tačiau pateikė suformuotus tik 21 sklypą, nors eilėje gauti žemės sklypus įrašyta per tūkstantis pretendentų. Be to, iš miesto teritorijoje esančių 64 ,,rėžinių“ kaimų, nuosavybės teisės atkurtos tik 32 kaimuose, 10 kaimų – kartografuoti papildomi grąžintini plotai, 15 kaimų – žemė iš viso negrąžinta bei, kadangi vyksta teismai, 5 ,,rėžiniuose“ kaimuose žemė iš viso negrąžinama.
Teisės skyriaus vedėja Jelena Liaskovskaja informavo, jog daugiau kaip metus užsitęsus valstybės parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypų projektavimo ir patvirtinimo procesui, asmenys visus būtinus dokumentus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, turi pateikti pakartotinai.