Sužinoti, kas yra valstybinės žemės valdytojas, kokia yra žemės sklypo paskirtis ar melioracinė būklė bei daugybę kitų naudingų duomenų, jau galima paprasčiau. Žemės ūkio ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) inicijavo erdvinių duomenų temų peržiūros paslaugų rinkinio apie visus valstybinės žemės sklypus ir plotus bei jų naudojimą, sukūrimą. 

Primename, kad žemės sklypų savininkai ir kiti žemės naudotojai privalo leisti asmenims laisvai prieiti prie paviršinių vandens telkinių pakrančių.

Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo santykius ir sąlygas, nustatyta žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų (naudotojų) pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis. Prie kiekvieno didesnio natūralaus vandens telkinio yra nustatytos pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kuriose užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas.

Informuojame, kad š. m. rugsėjo 8 d. organizuojami asmenų, pageidaujančių gauti kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams (žemėtvarkos schemoms, kaimo plėtros žemėtvarkos projektams, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektams, žemės konsolidacijos projektams ir žemės reformos žemėtvarkos projektams) rengti, profesinių žinių patikrinimo egzaminai.

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas.

Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu ,,Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Žemės sklypo savininkas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovų susitikime sutarta stiprinti tarnybų bendradarbiavimą prisidedant prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės, miško ekosistemų išsaugojimo.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai gauna paklausimų, kaip įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinius, kurie pastatyti nuosavybės teise nepriklausančiame arba įstatymų nustatytais pagrindais nevaldomame ir nenaudojamame valstybinės žemės sklype?

Nagrinėdami tokias situacijas ir tokius prašymus, NŽT specialistai vadovaujasi LR statybos įstatymo, LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, LR žemės įstatymo, statybos techninių reglamentų (STR) ir kitų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Šiandien, rugpjūčio 1 d., įsigalioja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimas, kuriuo pratęsiamas laikas už miestuose turėtą žemę pasirinkti miško plotą kaimo vietovėje. Tikimasi, kad šios įstatymo pataisos paspartins nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai per šių metų pirmą pusmetį atliko daugiau nei 5 000 žemės naudojimo patikrinimų, iš kurių – 2 725 planiniai patikrinimai ir 2 437 neplaniniai patikrinimai, atlikti pagal gautus asmenų pranešimus.

Šių patikrinimų metu buvo nustatyti 2 122 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai (1 170 pažeidimų nustatyta planinių patikrinimų metu, 952 pažeidimai – neplaninių patikrinimų metu).

Nacionalinė žemė tarnyba (NŽT) pradėjo tuneliui po magistraliniu keliu A13 Klaipėda–Liepoja (7,8 km) ir keliams (gatvėms) Sendvario seniūnijoje (Klaipėdos rajone) įrengti reikalingų trijų žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Bendras paimamos žemės plotas – 0,15 ha. 

NŽT vadovo Sauliaus Mocevičiaus pasirašytas įsakymas dėl pradedamo žemės paėmimo leis Klaipėdos rajono savivaldybei pradėti svarbų infrastruktūros projektą – susisiekimo jungties / koridoriaus tarp Klaipėdos rajono (Aukštkiemių kaimo gyvenamojo kvartalo „Žaliasis slėnis“) ir Klaipėdos miesto (Vėjo gatvės) savivaldybių įrengimą. 

Praėjusią savaitę (liepos 22 d.) prie Jonavos buvo įkastas simbolinis ženklas, žymintis „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį statybų pradžią. Šį sudėtingą inžinerinį statinį planuojama pastatyti per 2,5 metų, – tai bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse.

Tilto atidarymo ceremonijoje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Jonavos miesto meras Mindaugas Sinkevičius, LTG Infra“, „RB Rail AS“ ir kitų projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų vadovai, partneriai, tarp jų ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai.