NZT - straipsniai :NŽT primena apie atsakomybę už sunaikintus ar sugadintus riboženklius

 

English

 Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 27263527
Šiandien apsilankė: 3523
Dabar naršo: 157
Naujienos
2022-08-05
NŽT primena apie atsakomybę už sunaikintus ar sugadintus riboženklius

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas.

Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu ,,Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Žemės sklypo savininkas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme.

Teisės aktuose labai aiškiai nustatyta žemės sklypo savininko pareiga saugoti savo žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius. Jeigu žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius sunaikina kitas asmuo, savininkas privalo pats imtis priemonių riboženkliams atstatyti, o žalą ir kitas patirtas išlaidas dėl riboženklių atstatymo turi teisę reikalauti iš kaltininko civiline tvarka.

Prieš metus laiko, nuo 2021 m. liepos mėn. įsigaliojo naujos redakcijos LR administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 112 straipsnis, kuriame nustatyta, kad už „nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, užtraukia baudą nuo 70 iki 140 eurų“.

Riboženklių sugadinimas arba sunaikinimas yra prilyginamas turto sugadinimui arba sunaikinimui, už kurį atsakomybė numatyta ANK 115 straipsnyje. (Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų).

Dažnu atveju riboženklių sunaikinimas arba perkėlimas gali būti vertinamas ir kaip savavaldžiavimas. Už savavaldžiavimą administracinė atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje ir užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.

Pagal ANK 589 straipsnio 49 dalį, dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų – turto sunaikinimo arba sugadinimo, taip pat ir savavaldžiavimo, administracinių nusižengimų teiseną pradeda ir administracinių nusižengimų tyrimą atlieka bei administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Todėl dėl sunaikintų riboženklių asmuo turėtų kreiptis į policiją, o pats, kaip žemės sklypo savininkas, imtis veiksmų dėl jų atstatymo. Siekiant nustatyti tikslius riboženklių pastatymo / atstatymo taškus (koordinates), siūloma sklypo savininkui kreiptis į matininką. Matininkų sąrašas skelbiamas NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt.

 

 

 
Spausdinimo versija  Spausdinimo versija

    
 
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kodas 188704927
 Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius. Tel. 8 706 86 666, el. paštas [email protected]
Biudžetinė įstaiga, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Kontaktai | Svetainės struktūra 
Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems.